vokiečiai

vokiečiai
vókiečiai sm. pl. (1) 1, BVI164(Ktč), vokiečiaĩ (3a) Trak, Vžn, Ppl 1. Vidurio Europos tauta, kalbanti viena vakarų germanų kalbų: Vokiečių žemė SD194, N. Taip daug liežuvių giminių: hišpomų,… vókiečių, čekų, ungurų, lenkų… ir kitų nesuskaitomų tautų saulėtekių ir vakarinių, kurie visi teip tikėjo ir teip turėjo nuog kieko šimtų metų DP457. Yra į vokiečius (gyvena tarp vokiečių) N. Vokiečiuosà ana buvo Dv. Vókiečių literatūrà NdŽ. Vokiečių būdas LL104. Germanai vėl labai anksti, turbūt net pr. Kr., suskilo atskiromis kiltimis, iš kurių vėliau išriedėjo vokiečiai, visos trys skandinavų tautos, išnykusieji gotai ir kt. A.Sal. Iš vienos pusės lenkai, iš kitos vokiečiaĩ – nelaiminga toj Lietuva Gdr. Eitkūnai – vokiečių̃ stotis Vl. Vieną žiemą ejau vokiečių̃ mokyklon Akn. Aš puspenkto meto į vókiečių karuominę buvęs Plšk. Išmokome vokiečių tautą gerbti už jos gilumą, darbštumą, darbo meilę ir pagarbą Pt. Kalbėta apie aštrų vokiečių civilinės valdžios atsišaukimą, smerkiantį lietuvių inteligentiją . 2. Snt, Grnk, Sb, Pls Vokietijos okupacinė valdžia: Užejo karas, vokiečių̃ laikus praleidom Alz. Ažejo vokiečiaĩ, o ašiai likau ūky Dgl. Mūsų šitie sienojai jau par aną karą iš vokiečių̃ pirkti Pl. Kaip užėjo tie vokiečiaĩ, tai pradėjo rinkt vežt šaudyt į Žagarę [žydus] Škn. Va sukliudė vokiečiaĩ jaunus ir vežė, gal darban – nežinau Ob. Vokiečiai paliko po vienai tik karvei Trgn. Vokiečiám reikėjo pienas nešt Sb. Būdavo, vokiečiaĩ suema girnas, neduoda malt [1915–1918 m.] Vdn. Prie vokiečiaĩs dar ir kavojom girnas, bijojom, kad neatimt Žb. Prie vokiečių̃ nebebuvo malūnų, nieko, taigi visam kam maldavo [namie] Kp. Kai vokiečiaĩ užėjo penkioliktais metais, šitą mišką iškirto LKT260(Pin). Kap užej[o] vokiečiaĩ, girnas atėmė, an lenciūgo sumovė, spyną uždėjo Sn. Vokiečių̃ laikais kepdavom ir veždavom net Ukmergėn parduot duoną Kvr. Važiuodavom prie vokiečiaĩs plukdyt [medžių] palatvin Kpr. Prie vokiečių̃ nebuvo tos avalynės, tai su klumpėm ėjau Grz. Naminė degtienė atsirado prie vokiečiaĩs Gdr. Prie vokiečiaĩs susirgo ir mirė Dgp. Tėvas mirė prie anais vokiečiaĩs Žl. Pasjauninom pirmam vokiečių̃ kare Akn. Tvartas statytas, vokiečiaĩ kai buvo Prn. 3. Vokietijos kariuomenė: Vókiečiai išbuvo trejus metus par Dvinską Pnm. Čia vokiečiaĩ, až upės rusai Č. Tik išgirstam, kad nuo Gruzdžių jau ateina vokiečiaĩ Mšk. 1336 m. garbingas Lietuvos vyras Margis gynėsi šitoje pilyje nuo vokiečių A1884,40(Bs). Vókiečiai tada per mūsų sodžių ėjo Kpč. Mokyklą buvo užėmę vokiečiaĩ Dsm. Mes nematėm nei kada atejo, nei kada išejo vokiečiaĩ Kp. Nuo vokiečių̃ neišbėgsim, daugel nukentėsim JD223.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • vokiečiai — vókiečiai dkt. Vókiečių kalbà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vokietis — 1 vokietis, ė smob. (1) KBII77, K, KI295, Š, KŽ, Tlž, Rg, vokietỹs, ė̃ (3a) Rtr, NdŽ, KŽ, Vžn, Kbr, Gg, Dg, Vb, Tvr, Ssk, Mšk 1. SD194, CI460, R, R100, 349, MŽ, MŽ130, Sut, N, M, RtŽ vokiečių tautos žmogus: Pirmą kartą vokiečio vardą raštuose… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraukti — atitraukti, ia, ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatraukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attraukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N 1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitraukti ratus iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ponas — põnas (l. pan, brus. пaн) sm. (2) 1. H, R, N, K, VlnE151 privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkas: Važiuoja põnas su savo lekajais Nmč. Jis ne põnas, tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užeiti — užeĩti 1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užeĩt už stalo Lp. Ažeĩk priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užeĩsiu Pc. | refl.: Užsiejau už pelkių Skdv. Neužsieĩk už akmenų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • viršūnė — sf. (1) K, K.Būg, Š, NdŽ 1. Q625, R, R178,403, MŽ, MŽ543, S.Dauk, N, M, L, LL278, ŠT239, Rtr, DŽ, PolŽ42, ŽŪŽ26, KŽ, FzŽ393 viršutinė, aukštutinė (ppr. smailėjanti) dalis: Viršūnė, viršus SD398. Viršūnė – pati viršutinė šakomis apaugusi medžio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”